Darbas parduotuvėje iš pirmo žvilgsnio gali neatrodyti itin pavojingas. Tačiau už kasdienio prekių dėliojimo, klientų aptarnavimo ir darbo kasoje slypi nemažai rizikų. Šlapios ar slidžios grindys, praėjimuose paliktos dėžės, sunkūs kroviniai, nepatogios darbo pozos, skubėjimas ir ilgos darbo valandos gali tapti traumų ar sveikatos sutrikimų priežastimi. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra tarp mažmeninės ir didmeninės prekybos darbuotojams aktualių veiksnių taip pat išskiria sunkių krovinių kėlimą, ilgas pamainas bei nuolatinį bendravimą su klientais.
Lietuvoje darbuotojų sauga ir sveikata nėra vien formalūs dokumentai ar instruktažas prieš pradedant darbą. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) darbuotojams ir darbdaviams teikia metodines rekomendacijas, profesinės rizikos vertinimo priemones bei kitą prevencinę informaciją. Parduotuvėje tai ypač aktualu, nes per vieną pamainą darbuotojui gali tekti ir krauti prekes, ir naudotis kopėtėlėmis, ir valyti išsiliejusį skystį, ir aptarnauti pirkėjus. O kai viską reikia atlikti greitai, atsiranda dar viena problema – pavojus gali būti pastebėtas per vėlai.
Slidžios grindys – maža problema iki pirmojo kritimo
Išsiliejęs gėrimas, ką tik išplautos grindys ar žiemą nuo klientų batų atneštas sniegas ir vanduo gali greitai paversti įprastą praėjimą pavojinga zona. Darbuotojui užtenka skubant žengti vieną neatsargų žingsnį.
Todėl svarbiausia taisyklė paprasta: pastebėjus pavojų nereikėtų tikėtis, kad jį pašalins kažkas kitas. Slidžią vietą reikia kuo greičiau pažymėti, apriboti priėjimą ir, kai tai galima padaryti saugiai, nuvalyti.
Ne mažiau svarbi tvarka. Prekių dėžės, plėvelė, pakavimo juostos, palikti vežimėliai ar kiti daiktai neturėtų atsidurti darbuotojų ir klientų judėjimo takuose. Sandėlyje ši taisyklė dar svarbesnė, nes darbuotojas gali judėti nešdamas krovinį ir nematyti, kas yra tiesiai po kojomis.
Tačiau tvarkingos grindys išsprendžia tik dalį problemos. Kita dažna rizika laukia lentynose ir sandėlyje.
Sunki dėžė nėra jėgos išbandymas
Prekių priėmimas ir lentynų papildymas dažnai reiškia fizinį darbą. Dėžes tenka kelti nuo grindų, nešti, stumti, traukti ar dėti į skirtingame aukštyje esančias lentynas.
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra pabrėžia, kad riziką didina ne tik pats krovinio svoris. Svarbūs ir jo matmenys, stabilumas, galimybė patogiai suimti, kėlimo dažnumas bei darbuotojo kūno padėtis. Ypač nepalanku kelti pasilenkus, sukant liemenį arba laikant krovinį toli nuo kūno.
Todėl prieš griebiant dėžę verta kelioms sekundėms sustoti. Ar ją galima saugiai pakelti vienam? Ar kelias iki lentynos laisvas? Ar krovinį galima patogiai suimti? Gal yra vežimėlis arba kolega, galintis padėti?
Kur įmanoma, rankinį sunkių krovinių kilnojimą verta pakeisti mechaninėmis ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis. Jei kelti rankomis būtina, krovinį reikėtų laikyti kuo arčiau kūno, vengti staigaus liemens sukimo ir pasirūpinti stabilia stovėsena.
Kopėčios geriau nei improvizuota „pakopa“
Viršutinėje lentynoje trūksta vienos prekės, klientas laukia, o kopėčios kitame sandėlio gale. Atsistoti ant dėžės atrodo greičiau. Būtent tokiose kasdienėse situacijose saugumo taisyklės kartais nustumiamos į šalį.
Dėžės, vežimėliai, kėdės ar lentynos nėra tinkamos priemonės pasiekti aukščiau esančias prekes. Reikėtų naudoti darbui skirtas stabilias kopėčias ar pakylas ir prieš lipant įsitikinti, kad jos tvarkingos bei pastatytos ant stabilaus pagrindo.
Svarbu apgalvoti ir pačių prekių laikymą. Sunkiausių dėžių sandėliavimas aukščiausiose lentynose gali reikšti papildomą riziką kiekvieną kartą jas nuimant. Jei sandėlio organizavimą galima pakeisti taip, kad sunkūs ir dažnai naudojami kroviniai būtų lengviau pasiekiami, pavojų galima sumažinti dar prieš darbuotojui pradedant kelti.
Skubėjimas taip pat yra rizikos veiksnys
Piko valandos, ilga klientų eilė, atvykusi prekių siunta ir dar keli neatlikti darbai – parduotuvėse tokios situacijos nėra retenybė. Tada darbuotojas gali pradėti bėgioti, vienu metu nešti per daug prekių ar praleisti įprastus saugumo veiksmus.
Čia svarbi ne tik darbuotojo atsakomybė. Darbdavys turi organizuoti darbą taip, kad užduotis būtų galima atlikti saugiai. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra atkreipia dėmesį, kad mažmeninėje prekyboje aktualūs ir ergonominiai bei psichosocialiniai veiksniai, o pasikartojantis krovinių tvarkymas ir nepatogios darbo pozos gali prisidėti prie raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų.
Todėl saugumas neturėtų būti suprantamas kaip reikalavimas darbuotojui tiesiog „būti atsargesniam“. Reikia tinkamo darbo organizavimo, pakankamai laiko užduotims, tinkamų priemonių ir aiškių procedūrų.
Saugumas prasideda dar prieš įvykstant nelaimei
Gera saugos sistema veikia ne tada, kai jau reikia aiškintis nelaimingo atsitikimo priežastis, o gerokai anksčiau. Parduotuvėje verta reguliariai vertinti, kur darbuotojai gali paslysti, užkliūti, nukristi, susižeisti tvarkydami prekes ar patirti per didelį fizinį krūvį.
Darbuotojai savo ruožtu turėtų žinoti, kam pranešti apie pastebėtą pavojų, sugadintą įrangą ar situaciją, kai užduoties negalima atlikti saugiai. Svarbu pranešti ir apie vadinamuosius „vos neįvykusius“ incidentus. Jei dėžė vos nenukrito nuo lentynos, o darbuotojas vos nepaslydo ant šlapių grindų, tai jau signalas, kad reikia imtis veiksmų.
Praktikoje geriausiai veikia paprasta sistema: pastebėti pavojų, apie jį pranešti, pašalinti arba sumažinti riziką ir patikrinti, ar problema nepasikartoja. Būtent toks požiūris paverčia darbuotojų saugą kasdieniu įpročiu, o ne vien dokumentų aplanku administracijos kabinete.
Parduotuvėje visiškai pašalinti kiekvieną pavojų sudėtinga, tačiau daugelio nelaimingų atsitikimų galima išvengti iš anksto įvertinus riziką ir tinkamai organizuojant darbą. Tvarkingi praėjimai, greitai pašalinti išsilieję skysčiai, tinkamas krovinių laikymas, pagalbinės kėlimo priemonės, saugios kopėčios ir darbuotojų mokymas gali atrodyti kaip smulkmenos. Tačiau būtent iš šių kasdienių sprendimų ir susideda veiksminga darbuotojų sauga ir sveikata – tokia, kuri leidžia po pamainos grįžti namo be traumų ir bereikalingos rizikos.
